1. Ar vaikas kalbės?/ Kada jis kalbės?

30% autistiškų asmenų yra neverbalūs, tačiau juos galima išmokyti komunikuoti alternatyviomis priemonėmis, paveikslėliais, tokiais kaip kompikai (Compics). ISADD Lietuva gali padėti mokant komunikuoti (tai svarbiau nei kalba). Vaiko amžius taip pat yra svarbu – dažniausiai iki 7m. kalba dar gali atsirasti, o vėlesniame amžiuje retai.

2. Ar atsiradus keliems vartojamiems žodžiams, sakiniams reiškia, kad jis jau pradės kalbėti?

Tai yra kalbos pradžia ir parodo vaiko gebėjimą kalbėti apskritai. Tačiau kalbą reikia lavinti, plėsti žodyną, mokyti sakinių sudarymo ir struktūros. Turime nenustoti mokyti. Kai pastebėsime, kad vaikas vis daugiau žodžių išmoksta natūraliai iš aplinkos ir nuosekliai juos naudoja komunikuojant, galima bus manyti, kad galimai jo kalba tobulės ir savaime.

3. Po kiek laiko pradeda kalbėti vaikai, jei dirbama su ABA?

Priklauso nuo vaiko ir terapijos intensyvumo. Vieni gali pradėti pirmus žodžius tarti po kelių užsiėmimų, kiti užtrunka ilgiau nei keletą metų. Prie konkrečių  terminų neprisirišame, tačiau vaikams sukuriame alternatyviąją komunikaciją, kol jie gebės komunikuoti žodžiu.

4. Kas ta ABA?

Tai taikomoji elgesio analizė. Moksliniais tyrimais pagrįstas ugdymo metodas, kurio pagrindiniai principai yra  netinkamą elgesį keisti tinkamu ir mokyti naujų įgūdžių. Elgesio keitimas ir mokymas prasideda nuo analizavimo, kuris padeda suprasti, kaip vaikas mokosi, ko siekia tam tikru elgesiu. Tai nustačius individualiai pagal vaiką parenkamos ir pritaikomos elgesio keitimo ar mokymo strategijos. 

5. Ar ABA tinka tik autizmo spektro sutrikimą turintiems?

Tinka visiems žmonėms apskritai.

6. Ar vaikas nepatirs per daug streso mokydamasis su ABA?

Vaikas patiria daugiau streso negalėdamas išreikšti savo poreikių. Pradžioje vaikas gali jausti stresą, nes tai jam bus nauja, keisis jo gyvenimo įpročiai. Tačiau ilgainiui vaikai perpranta terapijos principus, jaučiasi komfortabiliai, dažnai patys inicijuoja aplinkinius naudoti tas pačias strategijas.

7. Bet kompikus naudojate tik nekalbantiems vaikams, o mano taria žodžius. O jeigu jis po to nustos kalbėti?

Kompikai nėra skirti tik nekalbantiems vaikams. Jie dažnai naudojami su vaikais jaučiančiais nerimą, turinčiais elgesio sunkumų. Kompikai yra sufleris, kuris padeda atgaminti žodžius – jais lengviau išplėsti sakinius, išplėsti žodyną. Būna nemažai situacijų, kai nuėmus (per anksti) kompikus, nustoja vystytis arba sumažėja kalba. Kai vaikas būna pasiruošęs, kompikų įtraukimą mažiname. Kompikai nestabdo kalbos atsiradimo. Jei vaikas bus neverbalus – kompikai bus alternatyvi komunikavimo priemonė

8. Ar jis/ji išaugs iš autizmo? Girdėjau tai vaikystės periodas?

Autizmas yra raidos sutrikimas. Iš jo nėra išaugama. Jis lydi visą gyvenimą, bet taikant terapiją galima ženkliai sumažinti bruožus, išmokyti vaiką prisitaikyti, komunikuoti ir t.t. Todėl kartais tėvai sako, kad vaikas „išaugo“, nes dirba su vaiku nuo mažens, ir jam augant bruožai mažėja darbo su vaiku dėka. Statistiškai taikant intensyvią ABA terapiją, kai tėvai yra įsitraukę, terapija pradėta iki 3,5metų ir kalbos mokymui naudojami simboliai, 52% vaikų gali pasiekti lygį, kai jų autizmo diagnozės jie nebegauna.

9. Ar jis/ji galės eiti į „normalią“ mokyklą? Kaip mano vaikui seksis mokykloje? Kas bus, kai jis ten nueis?

Kaip seksis priklauso nuo turimų įgūdžių. Dirbame su įgūdžiais, kurie reikalingi BU mokykloje. Kai kuriems vaikams mokykloje reikia daugiau pagalbos, pritaikytos ar individualizuotos programos, laiko praleidžiamo mokykloje trumpinimo ir pan. Kartais viskas būna gerokai lengviau nei tikimės, o kartais pasirodo nenumatytų sunkumų ir tenka su jais dirbti. Svarbiausia vaiką ruošti iš anksto ir dirbti su mokyklai reikalingais įgūdžiais (kalba eina ne apie akademinius įgūdžius, o dėmesio koncentracija, pagalbos prašymą, problemų sprendimą, komunikaciją, socialinius įgūdžius, prasmingos veiklos susiradimą, savarankišką darbą)

10. Kokias papildomas veiklas mums reikia pasirinkti? (ergo terapija, logopedas, muzikos terapija, robotika)

Eklektinis modelis (daug skirtingų terapijų vienu metu) neduoda laukiamo progreso. Geriau intensyviau taikyti vieną pasirinktą terapiją. ABA terapija apima visas vaiko raidos sritis.

11. Ar galit padaryti/pamokyti, kad jis nustotų savistimuliuotis?

Negalime to sustabdyti, jeigu vaikas turi poreikį – vaikas susiras kuo tai pakeisti ir galiausiai naudos tokius savistimuliacijos būdus, kuriuos sustabdyti mums bus sudėtinga.  Turime nustatyti savistimuliacijos priežastį – vaikas jaučia stresą, jam  nuobodu,. Jei taip ieškokite, kas tą stresą sukelia, kaip galima jį mažinti ir mokyti vaiką komunikuoti. Jei jam neramu, – mokinkite nuraminti socialiai priimtinesniais būdais. Jei savistimuliacija kyla dėl to, kad vaikas nesusiranda prasmingos veiklos, galvokite, kuo prasmingiau jis galėtų užsiimti. Jei savistimuliacija pati iš savęs vaikui labai maloni, pasvarstykite, ar nėra kitų, socialiai priimtinesnių būdų jai gauti, arba išmokinti tą daryti privačiai.

12. Kodėl, kai vaiką subaru, jis dažnai daro priešingai?

Jeigu vaiką barate ir tai neveikia – šios strategijos reikia atsisakyti. Reikia ieškoti priežasčių – galbūt vaikas priima tai kaip norimą dėmesį. Mes mokiname tėvus kaip pastiprinti vaikus už tinkamą elgesį vietoje drausminimo už netinkamą. 

13. Ar įmanoma pagydyti šitą LIGĄ?

Autizmas nėra liga. Tai neurologinis raidos sutrikimas. Ligą galime išgydyti, raidos sutrikimą žmogus turės visa gyvenimą. Nesiekiame pakeisti vaiko, bet daug dirbant galima pasiekti gerų rezultatų visose jo gyvenimo srityse