Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie neuroįvairovę – natūralią žmogaus smegenų įvairovę, kuri apima tokius sutrikimus kaip autizmo spektro sutrikimas, dėmesio koncentracijos ir hiperaktyvumo sutrikimas, disleksija, diskalkulija, disprakcija, Tureto sindromas ar sensoriniai sutrikimai.
Nors ši savoka mums atrodo gan nauja, jos pradžia laikoma 1989m., kai australų sociologė Judy Singer parašė darbą, kuriame neuroįvairovę apibūdino kaip natūralią žmonijos įvairovės dalį, kuriai priskyrė kitaip mąstančius žmones. Pradžioje ši sąvoka buvo tapatinama su ASS žmonėmis, tačiau ilgainiui neuroįvairovei priskiriamų sutrikimų sąrašas išaugo ir vis yra papildomas. Autorė savo darbe skatino visuomenę prisitaikyti prie įvairių mąstymo būdų. Šis požiūris pabrėžia, kad tai nėra sutrikimai, kuriuos reikia „pataisyti“, o skirtingi būdai mąstyti, mokytis ir matyti pasaulį.
Ugdymo įstaigos, pripažįstančios šią įvairovę, kuria aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali augti pagal savo stiprybes.
Įtraukus požiūris į neuroįvairovę prasideda nuo supratimo ir lankstumo. Mokytojai, kurie taiko įvairias mokymosi strategijas – vizualines priemones, judesio pertraukas, sensorines priemones, nusiraminimo erdves ar individualų tempą – padeda vaikams išreikšti save pagal jų galimybes. Svarbu ir tai, kad klasėje būtų puoselėjamas pagarbus bendravimas: mokiniai mokosi, kad skirtumai nėra kliūtis, o privalumas, praturtinantis bendruomenę ir leidžiantis jai judėti į priekį. Neuroįvairovei draugiškoje mokykloje bendruomenė yra šviečiama pasakojant apie žmonės, kurie dėl savo kitokio mąstymo sukūrė pokyčius, kurie vėliau pakeitė pasaulį.
Neuroįvairovės priėmimas ugdymo įstaigoje keičia požiūrį iš esmės – nuo „prisitaikymo prie sistemos“ prie „sistemos, kuri prisitaiko prie žmogaus“. Tokia aplinka ugdo empatiją, kūrybiškumą, socialinį sąmoningumą, problemų sprendimą ir atsparumą ne tik neuroįvairiems žmonėms, bet ir visiems kartu besimokantiems. Galų gale, kai kiekvienas vaikas gali jaustis saugus ir priimtas toks, koks yra, mokymasis tampa ne tik efektyvesnis, bet ir žmogiškesnis.
Šaltiniai:
Armstrong, T. (2010). Neurodiversity: Discovering the Extraordinary Gifts of Autism, ADHD, Dyslexia, and Other Brain Differences. Da Capo Lifelong Books.Singer, J. (1998). Odd People In: The Birth of Community Amongst People on the „Autistic Spectrum”. University of Technology Sydney.UNESCO. (2017). A Guide for Ensuring Inclusion and Equity in Education. Prieiga: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000248254The Neurodiversity Hub. (2023). Creating Inclusive Learning Environments. Prieiga: https://www.neurodiversityhub.org Autism Europe. (2022). Inclusive Education for Persons on the Autism Spectrum. Prieiga:https://www.autismeurope.org