Įtraukusis ugdymas šiandien vis aktyviau diegiamas Lietuvos švietimo įstaigose, o kartu su juo atkeliauja ir nauji metodai, padedantys geriau atliepti kiekvieno mokinio poreikius. Vienas iš tokių metodų – universalus dizainas ugdyme (angl. Universal Design for Learning, UDL). Tai mokymo(si) modelis, grįstas esminiu principu: keičiame ne mokinį, o aplinką, kad kiekvienas besimokantysis rastų sau prieinamą, motyvuojančią ir suprantamą kelią į mokymąsi.
Didelis naujos informacijos kiekis apie įtraukųjį ugdymą neretai kelia iššūkių pedagogams – kaip susisteminti, suprasti ir praktiškai pritaikyti šiuos principus pamokoje? Čia pateikiame universalaus dizaino modelį, jo esmę ir tris pagrindinius metodus, padedančius kurti įtraukią ugdymo aplinką.
UDL modelio šerdis – trys universalūs mokymo(si) keliai:
- Keli įsitraukimo būdai („Kodėl?“) – didinant mokinio motyvaciją ir ugdant vidinį mokymosi tikslą.
- Keli pateikimo būdai („Kas?“) – padedantys užtikrinti, kad mokomoji medžiaga būtų suprantama visiems mokiniams.
- Keli išraiškos būdai („Kaip?“) – suteikiantys skirtingas galimybes mokiniui parodyti savo gebėjimus.
Kas yra universalus dizainas ugdyme?
Universalus dizainas – tai mokymo proceso ir aplinkos struktūra, kuri atsižvelgia į skirtingus žmonių gebėjimus ir mokymosi įvairovę. Jo tikslas – sukurti mokymąsi, kuris būtų įtraukus, lankstus ir prieinamas visiems besimokantiesiems, nepriklausomai nuo jų fizinių, sensorinių ar kognityvinių ypatumų.
Ši struktūra kilo iš architektūros ir gaminių dizaino srities, kuri, remdamasi neįgaliųjų teisėmis į prieinamumą, siekė sukurti visiems pasiekiamą aplinką. Architektas Ron Mace ir vėliau kiti specialistai, tarp jų Connell, suformulavo visų poreikius atliepiančius principus. Šie principai akcentavo lygybę, lankstumą, paprastą ir intuityvų naudojimą, aiškią informaciją, klaidų toleravimą, nedideles pastangas bei optimalų dydį ir erdvę.
Ron Mace: „Universalus dizainas ne apie specialius sprendimus. Tai geras dizainas visiems.“
Tokiais architektūriniais principais rėmėsi ir Amerikos tyrėjai iš CAST (Center for Applied Special Technology). Jie siekė išskirti pagrindinius, visa įtraukinačius, neuro bei fizinę įvairovę atliepiančius principus, kurie buvo pritaikyti ir švietimo kontekstui. Taip gimė universalus dizainas ugdymui (UDL) – modelis, atliepiantis tiek mokinių neuroįvairovę, tiek fizines individualias savybes.
Pilnas straipsnis ČIA
Šaltiniai:
https://www.cast.org/what-we-do/universal-design-for-learning Burgstahler, S., & Cory, R. (2008). Universal design in higher education: From principles to practice. Cambridge, MA: Harvard Education Press.
Ralabate, P. K. (2011). Universal design for learning: Meeting the needs of all students. The ASHA Leader, 16(10), 14-17.
Almeqdad, Q. I., Alodat, A. M., Alquraan, M. F., Mohaidat, M. A., & Al-Makhzoomy, A. K. (2023). The effectiveness of universal design for learning: A systematic review of the literature and meta-analysis. Cogent Education, 10(1), 2218191.
https://neuroflex.lt/lt/pagrindinis/89-skaitymo-vertimo-rasiklis.html