Savęs atstovavimas ir savarankiškumas autizmo spektre
Gebėjimas atpažinti savo poreikius, priimti sprendimus ir aiškiai juos išsakyti yra svarbi savarankiško gyvenimo dalis. Autistiškiems žmonėms šie įgūdžiai padeda geriau spręsti kasdienes situacijas, siekti savo tikslų ir aktyviau dalyvauti visuomenėje. Vis dėlto ne visi autistiški asmenys gali patys atstovauti savo interesams – didesnių pagalbos poreikių turintiems žmonėms dažnai reikalingas tėvų, globėjų ar kitų artimųjų palaikymas ir atstovavimas.
Kas yra savęs atstovavimas?
Savęs atstovavimas – tai gebėjimas aiškiai pasakyti, ko žmogui reikia, ko jis nori, kokios pagalbos tikisi ar kokios sąlygos jam yra tinkamiausios. Tai gali būti prašymas paaiškinti užduotį, informavimas apie sensorinius poreikius, teisė pasirinkti priimtiną bendravimo būdą ar paprašyti papildomo laiko užduočiai atlikti.
Svarbu ne stengtis atitikti kitų lūkesčius, o išmokti tinkamai išreikšti savo poreikius ir nuomonę.
Savarankiškumas ir apsisprendimas
Savarankiškumas (angl. self-determination) reiškia gebėjimą priimti sprendimus apie savo gyvenimą, atsižvelgiant į savo tikslus, vertybes ir galimybes. Tam svarbu pažinti savo stiprybes, suprasti, kokios pagalbos reikia, ir gebėti pasirinkti tinkamiausius sprendimus.
Šie gebėjimai padeda:
- priimti apgalvotus sprendimus;
- didinti pasitikėjimą savimi;
- ugdyti savarankiškumą;
- aktyviau naudotis savo teisėmis ir galimybėmis.
Kodėl šiuos įgūdžius svarbu ugdyti nuo vaikystės?
Savęs atstovavimo pradmenys formuojasi dar vaikystėje. Tėvai ir pedagogai gali skatinti vaiką išsakyti savo norus, pasirinkimus, mokyti prašyti pagalbos ir priimti sprendimus pagal savo galimybes. Nors mažesni vaikai ar didesnių pagalbos poreikių turintys asmenys dažnai negali visiškai savarankiškai atstovauti savo interesams, jų įtraukimas į sprendimų priėmimą padeda palaipsniui ugdyti šiuos gebėjimus.
Atsparumas – gebėjimas įveikti sunkumus
Atsparumas – tai gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, įveikti nesėkmes ir mokytis iš patirties. Daugeliui autistiškų žmonių tai gali būti sudėtinga dėl ankstesnių neigiamų patirčių, nesėkmių ar ribotų streso įveikos strategijų.
Atsparumą stiprina:
- savo stiprybių ir sunkumų pažinimas;
- gebėjimas paprašyti pagalbos;
- problemų sprendimo įgūdžių lavinimas;
- veiksmingos emocijų reguliavimo strategijos (judėjimas, pomėgiai, atsipalaidavimo pratimai, sąmoningo dėmesio praktikos);
- suvokimas, kad klaidos ir nesėkmės yra mokymosi proceso dalis.
Kaip ugdyti šiuos gebėjimus?
Praktikoje padeda keli paprasti principai:
- kelti realius ir pasiekiamus tikslus;
- mokytis aiškiai ir pagarbiai išsakyti savo poreikius;
- kurti palaikančių žmonių ratą;
- žinoti savo teises ir galimas pagalbos formas;
- priimti naujus iššūkius kaip galimybę mokytis;
- pastebėti ir įvertinti net nedidelius savo pasiekimus.
Savęs atstovavimas, savarankiškumas ir atsparumas yra glaudžiai susiję gebėjimai. Juos nuosekliai ugdant didėja žmogaus pasitikėjimas savimi, savarankiškumas ir galimybės visaverčiai dalyvauti kasdieniame gyvenime.
Parengta pagal: Autism Awareness Australia